- lenkėti
- lenkė́ti vksm. Sparčiáusiai lenkė́jo katali̇̀kai lietùviai.
.
.
lenkėti — 1 lenkėti, ėja, ėjo intr. DŽ virsti lenku, būti veikiamam lenkiškos įtakos … Dictionary of the Lithuanian Language
lenkėti — 2 lenkėti, ėja, ėjo intr. lankstytis, kreivotis … Dictionary of the Lithuanian Language
lenketinis — lenketìnis, ė adj. (2) 1. Varn su lenketu: Lenketìnis grėblys Trk. 2. su mediniu lankeliu, kilpa: Gudai kula su spragilu lenketiniu, be šniūrelio: kirku kirku, pumpt pumpt Žeml. 3. vingiuotas, su lankstais: ^ Kur tu bėgi, lenketine? – Kas tau… … Dictionary of the Lithuanian Language
aplenkėti — 1 aplenkėti intr. šiek tiek sulenkėti: Aplenkėjo net tokie Tytuvėnai pačiame viduryje Žemaičių Vaižg. lenkėti; aplenkėti; įlenkėti; išlenkėti; sulenkėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išlenkėti — 1 išlenkėti intr. Grv išvirsti lenku: Mūsų tėvai buvo lietuviai, mes išlenkėję Aps. Daug išlenkėjo lietuvių Ėr. lenkėti; aplenkėti; įlenkėti; išlenkėti; sulenkėti … Dictionary of the Lithuanian Language
lenkėjimas — sm. (1) → 1 lenkėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sulenkėti — 1 sulenkėti intr. pasidaryti lenku: Žemaičių bajorai nėr taip sulenkėję, kaip aukštaičių J.Jabl. | refl.: Sūnai susilenkėję visai Šlčn. lenkėti; aplenkėti; įlenkėti; išlenkėti; sulenkėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sulenkėti — 2 sulenkėti intr. susilankstyti, susikreivoti: Šiemet rugių šiaudai nuo sniego sulūžę, sulenkėję Jnšk. lenkėti; sulenkėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įlenkėti — 1 įlenkėti intr. gerokai aplenkėti: Tarp lenkų pagyvenęs jis gerokai įlenkėjo Š. lenkėti; aplenkėti; įlenkėti; išlenkėti; sulenkėti … Dictionary of the Lithuanian Language